2021 m. Gävle miestą užklupo liūtis, sukėlusi didžiulius potvynius visoje savivaldybėje ir padariusi žalos už maždaug 200 mln. eurų. Šis „kartą per 1000 metų“ pasikartojantis potvynis tapo svarbiu signalu miestui, kuris dabar daug investuoja į apsaugą nuo potvynių ir kitas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones. Šiame pokalbyje Gävle savivaldybės administracijos prisitaikymo prie klimato kaitos strategas Erikas Glaasas pasakoja apie miesto patirtį.

Gävle yra prie Baltijos jūros, rytinėje Švedijos pakrantėje, maždaug 170 km į šiaurę nuo Stokholmo. Savivaldybėje gyvena apie 100 000 gyventojų. Klimato rizikoms, tokioms kaip karščio bangos, nuošliaužos ir audros, tampant vis dažnesnėms, savivaldybėje vis daugiau dėmesio skiriama atsparumui klimato kaitos poveikiui stiprinti. Atsižvelgiant į pastarųjų metų potvynių patirtį, su vandeniu susijusios klimato rizikos laikomos vienu svarbiausių prioritetų.

Be ilgalaikio potvynių rizikos mažinimo, Gävle, įgyvendindamas projektą „ClimaResponse“, stiprina pasirengimą ekstremaliems orų reiškiniams. Šiame pokalbyje su Eriku aptariame, kaip Gävle siekia užkirsti kelią potvyniams, rengiasi ekstremaliems orų reiškiniams ir mažina potvynių poveikį, kai jų išvengti nepavyksta.

Miestuose vis didesne problema tampa liūčių sukeliami potvyniai, o prieš kelerius metus didelį potvynį patyrė ir Gävle. Kokių sprendimų ėmėtės, kad išvengtumėte būsimų potvynių arba būtumėte jiems geriau pasirengę?

Keletas priemonių yra skirtos lietaus vandens srautams valdyti ir laikinai juos sulėtinti, gerinti mūsų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir kurti žalesnį miestą. Kadangi mieste yra daug kietųjų dangų, mūsų darbas apima ir daugiafunkcių sprendimų paiešką: svarstome, ar automobilių stovėjimo aikštelės, žaidimų aikštelės, keliai ir kita infrastruktūra galėtų būti įrengiami kitaip ir prireikus naudojami kaip laikinos vandens sulaikymo ar infiltracijos zonos.

Tai apima ir geografinės bei praktinės situacijos analizę – turime suprasti, kur kyla problemos ir kas jas sukelia. Tuomet analizuojame kritulių žemėlapius, kad nustatytume, kur kraštovaizdyje yra galimybių kaupti ir infiltruoti vandenį. Šiuo metu Gävle rengia naują išsamų planą, kuris padės nustatyti ir įvertinti teritorijas, kuriose ilgalaikėje perspektyvoje reikalingos priemonės, ir užtikrinti, kad šios teritorijos nebūtų panaudotos kitiems tikslams.

Žvelgiant atgal, kas, jūsų manymu, buvo svarbiausias veiksnys, padėjęs sėkmingai įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones?

Vienas svarbiausių veiksnių buvo aiškus finansinis pagrindimas. 2021 m. potvynio padaryta žala siekė apie 200 mln. eurų, todėl buvo galima pagrįsti būtinybę reikšmingai investuoti į prevenciją. Politikos formuotojai skyrė 10 mln. eurų priemonių plėtrai, o nuo to laiko įgyvendinta nemažai projektų.

Įgyvendindami šiuos projektus pirmenybę teikiame investicijoms į infrastruktūrą, kuriančioms papildomą vertę – vadinamiesiems daugiafunkciams sprendimams. Jų tikslas – mažinti rizikas ir tuo pačiu kurti patrauklesnį miestą gyventojams. Pavyzdžiui, naujos žaidimų aikštelės, riedlenčių parkai, futbolo aikštės ir šunų vedžiojimo takai prireikus gali laikinai veikti kaip vandens sulaikymo zonos. Jie daro miestą malonesnį, bet kartu ir atsparesnį klimato kaitos poveikiui.

Nors miestai gali imtis reikšmingų veiksmų potvynių rizikai mažinti, visiškai jų išvengti ne visada įmanoma. Įgyvendindamas projektą „ClimaResponse“, Gävle kuria orų jutiklių tinklą, kuris leis realiuoju laiku gauti duomenis apie ekstremalius orų reiškinius ir tiksliau įvertinti besiformuojančio potvynio situaciją.

Be to, miestas kuria ekstremalių orų reiškinių priemonių rezervą – jame bus laikoma įranga, kurią ekstremalios situacijos metu būtų galima greitai panaudoti. Sukūrus šią sistemą, bus parengtos ir kitoms savivaldybėms pasidalytos gairės, kaip tokį rezervą įsteigti ir administruoti.

Išbandydamas šiuos sprendimus praktikoje ir dalydamasis tuo, kas veikia, Gävle siekia tapti pavyzdžiu kitiems miestams, susiduriantiems su panašiomis klimato rizikomis.

Kai kurie miestai žino, kad juose gali kilti potvyniai, tačiau kol kas į šią grėsmę žiūri nepakankamai rimtai. Ką jiems pasakytumėte?

Anksčiau ar vėliau tai nutiks visuose miestuose. Geriau pasiruošti ir imtis šių priemonių tuo metu, kai jau vykdomi kiti darbai. Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių integravimas papildomai daug nekainuoja, kai jos įtraukiamos į kitus projektus – pavyzdžiui, keičiant susidėvėjusią futbolo aikštės dangą, atnaujinant gatvės dangą, renovuojant parką ar statant naujus gyvenamuosius kvartalus.

Jei galėtumėte duoti vieną patarimą miestui, kuris tik pradeda savo kelią prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, koks jis būtų?

Pradėkite nuo mažų dalykų ir nesiorientuokite tik į didelius sprendimus. Pradėkite integruoti pasirengimą į kasdienius mažesnius darbus ir apie tai komunikuokite. Jei bus pakankamai teigiamų žinučių apie tai, kaip miestas keičiasi, tai gali padėti užsitikrinti politinį palaikymą.

Sakyčiau, kad svarbiausias žodis kalbant apie prisitaikymą yra „daryti“ – ne tik planuoti ir vertinti. Pasodinkite kelis medžius asfaltuotoje teritorijoje, pašalinkite bortelį, kuris neleidžia vandeniui tekėti į parką, pažeminkite žaliąją zoną, kad vanduo būtų sulaikomas, įrenkite panardinamąjį siurblį arba atbulinį vožtuvą pažeidžiamame rūsyje, įsigykite apsaugines užtvaras nuo potvynių arba perkelkite jautrią įrangą iš rūsio į aukštesnį aukštą. Jei nieko nedarysite, rizikos nesumažinsite.

„ClimaResponse“ padeda vietos valdžios institucijoms mažinti klimato kaitos ir nelaimių rizikas, gerinti reagavimą į ekstremalius orų reiškinius ir stiprinti ilgalaikį regionų atsparumą klimato kaitai, pasitelkiant tikslines strategijas, mokymus ir bendradarbiavimą. Projektas finansuojamas pagal programą „Interreg Baltic Sea Region“.