Migruojančios kultūros
Kirskite istorinę sieną, bet prieš tai – gerai apsidairykite. Prieš jus – kraštas, kurį šimtmečiais skyrė užkardos tarp Lietuvos ir Prūsijos. Užkardos, kurios neįveikė žmonių abipus sienos noro prekiauti, keistis papročiais ir tradicijomis. Iš šių mainų ir gimė nauja, unikali – Klaipėdos krašto kultūra. Ir šiandien kultūra čia – pirmiausia žmonės. Su draugiška, natūralia šypsena jus pasitiks ir gidas, ir vietos senolis. O nauja pažintis greičiausiai pakvies jus į svečius. Neatsisakykite!
„Migruojančios kultūros” – tai kultūrinis maršrutas po Kretingos, Klaipėdos ir Šilutės rajonus. Vaizdingas maršrutas atskleis skirtingų kultūrų, egzistuojančių Vakarų Lietuvoje ypatumus. Keliaudami palei egzistavusią Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sieną, pažinsite to meto žmonių kasdienybę ir krašto charakterį – per dainas, žmonių gyvenimo būdą, papročius, šventes, religiją, gastronomiją ir kitas veiklas.
- Maršrutas paremtas vietinių gyventojų istorijomis ir tradicijų pažinimu.
- Pilno maršruto atstumas: 100 km.
- Pilno maršruto trukmė yra 4 dienos (trukmę galima keisti pagal norimų aplankyti objektų skaičių).
- Maršrutas tinkamas keliauti pavieniams asmenims, su šeima ir grupėmis.
- Siūlome keliauti savarankiškai arba su lydinčiu gidu.
Kontaktai maršruto užsakymui
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras
Turgaus g. 7, Klaipėda 91247
+370 46 412186, mob. +37068752051
Sužinokite daugiau apie Baltijos jūros regioną
LANKYTINI MARŠRUTO OBJEKTAI
Kretingos muziejus ir Žiemos sodas – jį rasite grafų Tiškevičių rūmuose, statytuose XIX amžiuje. Čia pamatysite Kretingos istorijos ir architektūros paminklus, susipažinsite su įdomia Kretingos dvaro pastato architektūra. 3-jų aukštų Žiemos sode – oranžerijoje pasigrožėsite visais metų laikais žaliuojančiais egzotiškais pietų kraštų augalais. Romantikos ištroškęs keliautojas galės pasivaikščioti tarp šimtamečių dvaro parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, pasivaikščioti tvenkinių pakrantėmis, pasvajoti prie Meilės akmens.
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir Mažesniųjų brolių ordino Viešpaties Apreiškimo vienuolynas – Kretinga vadinama Lietuvos Vatikanu, nes čia įsikūrę net penki vienuolynai. Su Šv. Pranciškaus ordino vienuolyno įkūrimu neatsiejamai susijęs ir Kretingos miesto atsiradimas, istorinė raida, katalikybės įsitvirtinimas pajūrio krašte. Pamatykite seniausią Žemaitijoje išlikusią bažnyčią su seniausiais Lietuvoje vargonais, pažvelkite į čia vyraujančius gotikos, renesanso ir baroko stilius.
Kaimo turizmo sodyba „Gribžė“ – čia atskleisti Lietuvos etnokultūros regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos – senovinės architektūros bruožai. Sodyba pastatyta naudojant tik natūralias ir ekologiškas medžiagas – medį, nendres, skiedras, akmenį, molį ir kt. Sodyboje veikia sporto ir pramogų zona (vandenlenčių sportas, lauko tenisas, pliažo tinklinis, futbolas, krepšinis, pliažas, vasaros estrada) ir vaikų poilsio stovyklos zona.
Gargždų krašto muziejus – čia susipažinsite su Klaipėdos rajono ir Gargždų miesto istorija. Apsilankę muziejaus ekspozicijoje „Tarpukario Gargždai 1918–1939 m.“ sužinosite apie ilgiausiai gyvavusią Europos sieną, apie dviejų etnografinių regionų sankirtą, jų skirtumus bei panašumus, apie tarpukario istoriją nuo Gargždų miestelio iki Lietuvos bei Europos svarbiausių įvykių 1918–1939 m.
Kalniškės (Gargždų) piliakalnis – 3 km į šiaurę nuo Gargždų esantis piliakalnis kairiajame Minijos upės krante. Piliakalnio viršūnėje įrengta trapecinė 100 m ilgio ir 13–30 m pločio aikštelė, nuo kurios atsiveria gamtos vaizdai: vešliai apaugę ąžuolynai, daubos, upeliai ir Minijos upės slėnis.
Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia – neogotikinė bažnyčia Dovilų miestelio centre, pastatyta 1862 m. Garsus Prūsijos karališkasis architektas F. A. Štiuleris 1857 m. parengė Dovilų bažnyčios brėžinius, o 1961 m. pradėtos bažnyčios statybos, kurios truko tik vienerius metus. Po sunkaus ir sudėtingo istorinio laikotarpio – Raudonosios Armijos artilerijos dalinys čia buvo įkūręs arklides, vėliau ji tapo grūdų sandėliu, malūnu – Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia buvo atstatyta ir atšventinta 1995 m.
Dovilų etninės kultūros centras – čia sukaupta daug vertingos istorinės bei kraštotyrinės medžiagos apie senuosius doviliškius ir jų papročius. Pamatysite senųjų vietos gyventojų buities eksponatus: baldus, darbo įrankius, buities rakandus, senosios tekstilės pavyzdžius, nuotraukas, sužinosite apie bitininkystę Klaipėdos krašte.
Kisinių etnografinės kapinės – Kisinių kaime esančios XIX-XX amžiaus etnografinės kapinės, garsios tuo, jog čia palaidoti Lietuvos periodinės spaudos pradininkas Johanas Ferdinandas Kelkis ir vienas iš 1831 m. sukilimo prieš carinės Rusijos valdžią vadų – Antanas Gelgaudas.
Agluonėnų etnografinė sodyba – vienas iš nedaugelio išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių. Sodyba atspindi regiono specifiką, vietinių gyventojų gyvenimo būdą ir juos supančią gamtos aplinką. Agluonėnų etnografinė sodyba yra Gargždų krašto muziejaus filialas.
J. Gižo etnografinė sodyba – čia įkurtas muziejus ir turizmo informacijos centras. Muziejuje įrengta istorinė ekspozicija apie Drevernos laivadirbį ir žveją J. Gižą, pamario kultūros vertybes, žvejybos ir laivadirbystės tradicijas. J. Gižo etnografinė sodyba yra Gargždų krašto muziejaus filialas.
Drevernos mažųjų laivų uostas – senajame žvejų kaimelyje esantis, vandenų apsuptas uostas. Šiuo metu uoste veikia kavinė, kempingas (18 aštuonviečių medinių poilsio namelių, 22 kemperių aikštelės su prisijungimais prie vandens, elektros, nuotekų), teikiamos vandens pramogos, laivų, valčių, vandens dviračių nuoma. Daugiau
Kintų Vydūno kultūros centras ir memorialinis muziejus – įrengtas buvusioje Kintų mokykloje, kurioje 1888–1892 m. mokytojavo žymus Lietuvos filosofas, rašytojas Vilhelmas Storosta – Vydūnas. Čia sužinosite apie Vydūno gyvenimą ir kūrybą, pamario krašto istoriją bei etnokultūrinį paveldą.
Minijos (Mingės) kaimas – vaizdingame Nemuno deltos regioniniame parke esantis kaimelis unikalus tuo, kad upė, burianti žvejus, čia atstoja gatvę, tačiau jos taip lengvai nepereisi – tilto nėra. Vietiniai gyventojai į kitą krantą iriasi valtelėmis ar persikelia vandens dviračiais. Ir dėl šios priežasties, ir dėl gražaus gamtovaizdžio Mingės kaimą vietiniai vadina mažąja Lietuvos Venecija.
Ventės ragas (ornitologijos stotis ir švyturys) – tai labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas, pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Ventės rage įsteigta ornitologinė stotis, muziejus ir lankytojų centras. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių, todėl Ventės ragas – ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Pirmasis medinis švyturys Ventės rage buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m, jo aukštis yra 11 metrų. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti.
Poilsio ir laisvalaikio centras „Ventainė” – tai ramybės oazė ant Kuršių marių kranto vaizdingame Ventės rago pusiasalyje. Galėsite apsistoti viešbutyje arba kempinge, restorane paragauti skanių žuvies ir kitų patiekalų, o vasaros sezonu persikelti į Nidą bei užsisakyti papildomų pramogų.
Šilutės Hugo Šojaus dvaras – muziejus. Dr. Hugo Scheu – žymus Rytų Prūsijos bei Klaipėdos krašto visuomenės ir kultūros veikėjas, Šilutės dvarininkas, vadinamas Šilutės miesto mecenatu. Dvarui būdingi vėlyvo klasicizmo stiliaus bruožai bei Klaipėdos krašto dekoras. Šilutės miesto perlu vadinamas Hugo Šojaus dvaras laukia jūsų ir kviečia prisiliesti prie Mažosios Lietuvos istorijos.
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia – laikoma viena gražiausių Rytų Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčių, ji pastatyta 1926 m. pagal architekto K. Gutknechto projektą.
