KLAIPĖDOS REGIONO SPECIALIZACIJOS STRATEGIJA IKI 2030 M.

REGIONO VIZIJA

Vakarų Lietuva – tvarios jūrinės ekonomikos lyderė Baltijos jūros regione,

turtinga patirčių apsilankantiems ir dosni gerovės gyvenantiems.

Specializacijos strategija yra svarbiausias Klaipėdos regiono plėtros dokumentas, apibrėžiantis regiono savivaldybių, verslo, mokslo ir švietimo bei bendruomeninių struktūrų sutartą regiono ateities plėtros viziją, jos įgyvendinimo kryptis ir iš jų kylančias konkrečias priemones šiems tikslams pasiekti.

Klaipėdos regionas yra pirmasis regionas Lietuvoje pradėjęs rengti regioninę specializaciją. Nuo pat pradžių regioninės specializacijos rengimas buvo neįsivaizduojamas bei skirtingų regiono partnerių dalyvavimo ir įsitraukimo.

Be ekonominės gerovės augimo, vienas iš specializacijos strategijos tikslų yra skatinti regioninės bendradarbiavimo platformos atsiradimą: skirtingų ekonominių sektorių ir veiklos krypčių atstovų regioninio tinklo formavimą, kuris ne tik skatintų dalintis informacija apie regione vykstančius procesus, bet ir generuotų inovatyvias idėjas, projektus bei tarpsektorines iniciatyvas.

SPECIALIZACIJOS KRYPTYS

SPECIALIZACIJOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS

Regioninė specializacija yra raktas į konkurencingą regiono raidą ir augimą. Tai ilgalaikis regiono partnerių sutartas planas, kaip regionas tobulės ir keisis, visiems kartu sprendžiant kylančias regionines problemas bei sutelkiant turimus resursus (ir pritraukiant naujus) regiono konkurencingumui didinti.

Pagrindinis specializacijos privalumas – tikslingas investavimas. Aiškių prioritetų įvardijimas leidžia ES ir atskiroms valstybėms koncentruoti viešuosius resursus į apgalvotas ir didžiausią potencialą turinčias regionų plėtros kryptis, kuriose regiono partneriai nori būti geriausi ir tobulėti. Specializacija moko bendradarbiauti ir kartu siekti aukštesnių tikslų, inovatyvių sprendimų, apjungiant resursus ir kompetencijas.

Rengiant Klaipėdos regiono specializacijos strategiją buvo įvertintos regiono augimo galimybės, turimas potencialas, nustatytos regiono augimo kryptys, dabarties ir galimos ateities tendencijos, nacionalinė ir tarptautinė atskirų sričių politika. Specializacijos pagrindas – iš bendrų regiono poreikių į strateginės politikos lygmenį perkeliami veiksmai ir iniciatyvos, regiono dalyvių partnerystė ir bendradarbiavimas, visų suinteresuotųjų sutarimas ir įsipareigojimas įgyvendinti bendrą viziją.

FUNKCINIAI REGIONAI

Vykstantys regioninės politikos pokyčiai įvedė Lietuvoje naują – funkcinių regionų – sąvoką. Funkcinius regionus kuria funkciniai ryšiai – santykiai, priklausomybės ir įtakos – veikiantys kaip vieninga sistema. Funkciniai ryšiai nepaiso administracinio skirstymo ribų ir yra vystomi partnerystėse, besiremiant funkcinio papildomumo ir dalinimosi principais. Dirbant kartu galima tikslingiau ir efektyviau išnaudoti bendras stipriąsias puses ir netgi atskleisti galimus papildomus pranašumus ir pridėtinę vertę, kurios, veikiant atskirai, negalima būtų pasiekti.

Pagrindinis funkcinių zonų (regionų) formavimo ir vystymo tikslas – optimizuoti ir efektyviau išnaudoti regionuose esančios infrastruktūros ir paslaugų tinklą, užtikrinti, kad šia infrastruktūra ir paslaugomis galėtų naudotis kuo platesnis ratas skirtingų regioninių partnerių. Bendradarbiavimas kuriant funkcines zonas yra itin aktualus regionams, siekiantiems transformacijos iš teritorinių vienetų į lokalius lyderius.

Parengta Klaipėdos regiono galimybių analizė siekia išsiaiškinti ir įvertinti Klaipėdos regiono bei kaimyninių Tauragės, Telšių ir Latvijos Kuržemės regionų galimybes formuoti ir vystyti bendras funkcines zonas (regionus).

Naujienų prenumerata

Nepraleiskite svarbių Klaipėdos regiono naujienų prenumeruokite mūsų naujienlaiškį.  


Šioje formoje renkame Jūsų duomenis (vardą ir el. paštą), kad galėtume su Jumis susisiekti. Daugiau informacijos rasite mūsų privatumo politikos puslapyje.


Perskaičiau KlaipedaRegion.lt privatumo politiką ir sutinku, kad mano duomenys būtų tvarkomi laikantis visų taisyklių.


X
Naujienų prenumerata