Europos Mėlynoji ekonomika. Nauda ir pokyčiai pajūrio regionams

Europos Sąjungoje vis labiau įsibėgėja diskusijos dėl Žaliojo kurso įgyvendinimo. Vienas pagrindinių Senojo žemyno tikslų, kad iki 2050-ųjų Europa taptų kuo draugiškesnė aplinkai ir tuo pačiu kuo mažiau veiktų klimatą. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, kuris taip pat yra ir Lietuvos delegacijos narys Europos regionų komitete, sako, kad Žaliojo kurso tikslų padės siekti ir tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra bei akvakultūros sektoriaus vystymasis, kurie ypač aktualūs pajūrio regionams. Tačiau, kad tai būtų įgyvendinta, būtina šalims numatyti finansavimą, kuris leistų diegti įvairias inovacijas.

Lietuva – jūrinė valstybė, o Klaipėdos regionas išsiskiria savo specifika, kurio viena svarbiausių plėtros krypčių yra Jūrinė ekonomika. Pasak ekspertų, Lietuva turi puikias galimybes lyderiauti šioje srityje. Šviežios ir vietoje užaugintos žuvies tiekimas, akvakultūros produktų perdirbimas, trumposios maisto tiekimo grandinės leistų pridėtinę vertę kurti ne tik vartotojams, bet ir valstybei. Tiesa, jūrinės ekonomikos vystymui būtina finansinė parama, kurios trūksta.

Pasak Klaipėdos rajono mero, Europos regionų komiteto nario Broniaus Markausko, tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra bei akvakultūros sektoriaus vystymasis yra vienas iš Europos regionų komiteto Gamtos išteklių komisijos prioritetinių sričių, turintis reikšmingą socialinį ir ekonominį poveikį ne tik pakrančių ir pajūrio regionams, bet ir visai Europos Sąjungai.  Bet siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, reikia investuoti į novatoriškas technologijas ir išmanius sprendimus.

„Investicijos, pažangūs sprendimai kainuoja, todėl be tinkamo finansavimo, juos pasiekti būtų sudėtinga. Tad reikia numatyti šalims finansinę paramą specialių fondų ar programų forma. Finansavimo klausimai ypač aktualūs mažoms šalims, kuriose mažiau investicijų, mažesnis BVP, mažesnės galimybės diegti  inovacijas ir panašiai. Tokiu atveju, būtų tikslinga  įvertinti mažų šalių poreikius ir spręsti dėl specialiųjų paramos schemų taikymo“, – sako Bronius Markauskas.

Pasak B. Markausko, kurį Gamtinių išteklių komisija paskyrė nuomonės „Tvari mėlynoji ekonomika ir akvakultūra“ pranešėju, praėjusią savaitę prasidėjo beveik visą vasarą truksiantis diskusijų ciklas su institucijomis bei organizacijomis, kurių veikla siejasi su tvaria mėlynąja ekonomika bei akvakultūros plėtojimu. Jų metu bus siekiama išgirsti visas nuomones ir pasiūlymus, kaip būtų galima kuo efektyviau įgyvendinti Mėlynosios ekonomikos tikslus valstybėse narėse, nes tai svarbi sritis, kuri apima daug veiklų – uostų vystymą, laivybą, žuvininkystę, akvakultūrą.

Pastaroji sritis ypač svarbi mėlynosios ekonomikos dalis. Akvakultūros sektorius dar nėra pakankamai išvystytas, nors turi didžiulį ir ekonominį, ir aplinkosauginį potencialą. Akvakultūros sektoriaus plėtra tampa svarbi sprendžiant aprūpinimo kokybišku maistu problemą, užtikrina augančios rinkos aprūpinimą jūros ir gėlųjų vandenų produktais nekeldama žalingo poveikio laukinių žuvų išteklių mažėjimui. Tačiau plėtra kol kas vyksta vangiai ir tą lemia kelios priežastys.

Pirma, menkas vietos ir regionų valdžių įsitraukimas į akvakultūros politikos įgyvendinimą. Antra, Europos rinkas užplūdo kitos, nereikalaujančios brangių pašarų, ir pigesnės žuvų rūšys. Ypač susirūpinimą kelia Azija, kurioje pagaminama apie 89 proc. pasaulinės produkcijos. Ši produkcija yra pigesnė ir žemesnėmis kainomis konkuruoja su Europos akvakultūros gamintojų produkcija, kuriai keliami aukšti kokybės reikalavimai. Ir trečia, efektyvią akvakultūros plėtrą trukdo nemažai vidinių problemų: leidimų išdavimo procedūros yra pernelyg ilgos ir sudėtingos, ribotos galimybės gauti vietą veiklai vykdyti  bei prieigą prie vandens.

 „Regionų komiteto nuomone, akvakultūrą reikėtų pripažinti atskira politikos sritimi, numatyti jai tinkamą finansavimą ir sudaryti alternatyvą tradicinei žuvininkystei, taip pat skatinti ekologinę akvakultūrą, remiant vietines Europos akvakultūros rinkas bei mažinant administracinę naštą, trukdančią efektyviai sektoriaus plėtrai. Ir be abejonės, labai svarbus vietos ir nacionalinių valdžios institucijų  bei Europos Komisijos bendradarbiavimas. Efektyvi sektoriaus plėtra labai priklauso nuo vietos valdžios institucijų dalyvavimo formuojant ir įgyvendinant nacionalinę politiką“, ‒ neabejoja Europos regionų komiteto atstovas, Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas

Gamtos išteklių komisijoje galutinis parengto dokumento priėmimas vyks 2021 m. gruodžio 1–2 dienomis Regionų komiteto plenarinėje sesijoje.

 

Klaipėdos rajono savivaldybės informacija

Naujienų prenumerata

Nepraleiskite svarbių Klaipėdos regiono naujienų prenumeruokite mūsų naujienlaiškį.  


Šioje formoje renkame Jūsų duomenis (vardą ir el. paštą), kad galėtume su Jumis susisiekti. Daugiau informacijos rasite mūsų privatumo politikos puslapyje.


Perskaičiau KlaipedaRegion.lt privatumo politiką ir sutinku, kad mano duomenys būtų tvarkomi laikantis visų taisyklių.


X
Naujienų prenumerata