Klaipėdos regiono pozicija dėl bendradarbiavimo per sieną programų ateities principų

Asociacija „Klaipėdos regionas“ parengė bendrą Klaipėdos regiono poziciją dėl naujojo (po 2020 m.) Europos Sąjungos finansinio laikotarpio bendradarbiavimo abipus sieną programų. Dokumente pateikiama Klaipėdos regiono pozicija ir siūlymai, dėl to, kaip būsimuoju Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu (2021-2027 m.) turėtų būti organizuojamos Europos Sąjungos teritorinio bendradarbiavimo programos. Pozicija pateikta institucijoms, formuojančioms Lietuvos poziciją ir nuostatas dėl ES bendradarbiavimo per sieną programų: LR Vidaus reikalų ministerijai, LR Užsienio reikalų ministerijai, LR Finansų ministerijai, Všį „Jungtinis techninis sekretoriatas“ ir Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Dokumentas buvo patvirtintas Asociacijos 2019 m. gruodžio 2 d. visuotiniame narių susirinkimo protokolu Nr. P19-5 bei 2019 m. gruodžio 17 d. pristatytas ir suderintas su Klaipėdos regiono plėtros taryba rašytinės procedūros tvarka.

KLAIPĖDOS REGIONO POZICIJA
DĖL NAUJOJO (PO 2020 M. ) EUROPOS SĄJUNGOS FINANSINIO LAIKOTARPIO BENDRADARBIAVIMO ABIPUS SIENĄ PROGRAMŲ

Asociacija „Klaipėdos regionas“ (toliau – AKR) įkurta 2011 metais yra vienintelė regioninė organizacija Lietuvoje, vienijanti ir atstovaujanti Klaipėdos apskrities savivaldybes: Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto ir Skuodo, Šilutės rajonų savivaldybes (toliau – nariai). AKR ir Klaipėdos regiono plėtros taryba, kartu su Klaipėdos regiono socialiniais – ekonominiais partneriais aktyviai dalyvauja įgyvendinant Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją[1], yra patikimi bendradarbiavimo abipus sienos programų dalyviai ir šių programų projektų lyderiaujantys partneriai.

Šiame dokumente pateikiama Klaipėdos regiono pozicija ir siūlymai (toliau – KR), dėl to, kaip būsimuoju Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu, 2021-2027 m., turėtų būti organizuojamos Europos Sąjungos teritorinio bendradarbiavimo programos.

Status quo:

  • Klaipėdos regionas patenka į šešių ES teritorinio bendradarbiavimo programų aprėptį: Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos – Latvijos, Pietų Baltijos, Baltijos jūros programos, Interreg Europe ir Urbact, Europos kaimynystės instrumento Lietuvos-Rusijos (Kaliningrado srities) bei Europos Komisijos iniciatyvos Interact.
  • Klaipėdos regiono savivaldybės ir socialiniai – ekonominiai partneriai turi keletą dešimčių įvairaus pobūdžio bendradarbiavimo sutarčių su Europos teritorinio bendradarbiavimo programų teritorijose įsikūrusiais vietos ir regioninio lygmens partneriais, AKR yra nariai ir aktyviai plėtoja tarptautinius ryšius su įvairiomis organizacijomis kaip Euroregionas „Baltija“ (ERB) Baltijos jūros subregionų konferencija (BSSSC), Baltijos miestų sąjunga (UBC), Europosperiferinių jūrų regionų konferencijos Baltijos jūros komisija (CMPR BSC) siekdamos didinti Klaipėdos regiono žinomumą ir konkurencingumą, patrauklumą gyventi ir investuoti, didindamos gyvenimo ir valdymo kokybę regione.
  • Klaipėdos regionas yra vienas sparčiausiai augančių Lietuvoje ir visame Baltijos jūros regione. Šis augimas yra ženkliai susijęs su regiono ekonominių ryšių stiprinimu, technologinių ir kitų naujovių perėmimu iš labiau pažengusių Baltijos jūros regiono partnerių ir jų diegimu Lietuvoje;

Europos Komisija 2018 m. viduryje paskelbė savo siūlymus[2] (toliau – Siūlymai) dėl naujojo finansinio laikotarpio teritorinio bendradarbiavimo programų. Atsižvelgdama į pateiktus Siūlymus ir nuostatas, KR teikia šią poziciją:

  1. KR pasisako prieš siūlymą mažinti ES bendrafinansavimą Teritorinio bendradarbiavimo tikslo (ETB) programoms. Pabrėžiame, jog toks siūlymas prieštarauja Europos Parlamento raginimui nemažinti šio finansavimo, išreikštą rezoliucijose dėl ekonomikos augimo skatinimo ES pasienio regionuose,[3] dėl 7-osios Sanglaudos ataskaitos,[4] dėl Sanglaudos politikos elementų,[5] dėl teritorinio bendradarbiavimo programų ateities.[6] Finansavimo mažinimas neigiamai atsilieps periferinių pasienio regionų, ypač pajūrio regionų konkurencingumo augimui ir išsivystymo lygio skirtumų mažinimui visoje Europoje.
  2. KR palaiko Europos Parlamento Regioninės plėtros (REGI) komiteto poziciją dėl ETB programų ateities,[7] kurio ETB biudžetą 2021-2027 m. laikotarpiu siūloma padidinti iki 11,16 mlrd. eurų, t.y. iki 3 % viso ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai skiriamo voko bei padidinti ETB programų finansavimui skiriamą bendrafinansavimą iš ERPF lėšų nuo Komisijos siūlytų 70 % iki 80 %.
  3. KR reiškia susirūpinimą mėginimais susiaurinti „pasienio“ regiono sąvoką nuo šiuo metu taikomų 150 km iki 25 km atstumo nuo jūrinės ar sausumo sienos. Pažymime, jog tokiu atveju iš bendradarbiavimo programų teritorijos Lietuvoje būtų eliminuota labai daug pajėgių ir potencialių partnerių dėl ko ženkliai nukentėtų rengiamų ir įgyvendinamų paraiškų kokybė ir sumažėtų jų teigiamas poveikis regionų išsivystymo skirtumų mažėjimui ir sanglaudai visoje ES.
  4. KR iš dalies pritaria Tarybos siūlymui išlaikyti iš trijų dalių – bendradarbiavimo abipus sienos, transnacionalinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo (kitaip žinomo kaip Interreg A, B ir C (Europa)) bendradarbiavimo programas. Manome, kad atskirai išskirti labiausiai nutolusių regionų, įskaitant Grenlandiją, kaip regioninio bendradarbiavimo subjektų ir atskiro labiausiai nutolusių regionų bendradarbiavimo kaip teritorinio bendradarbiavimo formos nėra tikslinga, nes šios keleto valstybių narių teritorijos iki šiol sėkmingai dalyvavo esamose bendradarbiavimo abipus sieną programose.
  5. KR skeptiškai vertina Europos Komisijos siūlymą griežtinti ETB investicijų teminę koncentraciją numatant įpareigojimą bent 15 % lėšų vienam iš dviejų specifinių Interreg tikslų. Šiuo aspektu teigiamai vertiname Europos Parlamento poziciją, kuria siekiama didesnio teminės koncentracijos lankstumo bei didesnio lankstumo programose, kuriomis remiamos makroregioninės ar jūrų baseinų strategijos.
  6. KR ragina lanksčiai vertinti ETB reglamento VIII skyriaus nuostatas dėl trečiųjų šalių, valstybių partnerių dalyvavimo teritorinio bendradarbiavimo programose. Šiame kontekste itin svarbu užtikrinti Europos Sąjungos apsupto Kaliningrado anklavo dalyvavimą europinėse teritorinio bendradarbiavimo iniciatyvose, užtikrinant galimybę efektyviai rasti atsaką į dabartinės šio regiono situacijos sąlygojamus ekologinius (į Baltijos jūrą įtekančių upių tarša nevalomomis miestų ir pramonės nuotekomis, oro tarša iš transporto ir pramonės) ir socialinius iššūkius (dėl Rusijos vadovybės saviizoliacijos politikos ribojami Kaliningrado regiono gyventojų kontaktai su kaimyninėmis šalimis, informacinė saviizoliacija ir pan.) Baltijos jūros regionui. Panašias nuostatas akcentuoja ir Europos Parlamentas (Reglamento projekto 15 straipsnis).
  7. KR pritaria ETB reglamento pirmojo skaitymo metu Europos Parlamento pateiktam pakeitimui, kuriuo nustatoma, jog Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslas yra skatinti bendradarbiavimą tarp ES valstybių narių bei kitų partnerių, įskaitant „regioninio bendradarbiavimo ir integracijos organizacijas ar trečiųjų šalių grupių, kurios sudaro dalį regioninės organizacijos“. Šiame kontekste itin akcentuojame Euroregiono „Baltija“ (ERB), Baltijos jūros valstybių subregioninio bendradarbiavimo organizacijos (BSSSC), Baltijos miestų sąjungos (UBC), kurių nare yra AKR bei kitų Baltijos jūros regione veikiančių, ES ribas peržengiančių vietos ir regionų valdžių organizacijų vaidmenį bei potencialą.
  8. KR palaiko Europos Sąjungos Tarybos nuostatą, jog teritorinis bendradarbiavimas turi orientuotis į politikos tikslus kiek tai susiję su gerosios patirties įvardijimu, platinimu ir perkėlimu į regioninės plėtros politiką, įskaitant investicijų užimtumui ir augimui skirtas programas (Interreg Europa programos).[8]
  9. KR palaiko Europos Parlamento siūlymą (Reglamento projekto 16 straipsnis) dėl tikslingumo Interreg programų peržiūros procese numatyti konsultacijų mechanizmus ne vien su valstybėmis narėmis, tačiau ypač stiprinti šias Programas su regioninėmis bendradarbiavimo organizacijomis.
  10. KR ragina aiškiai akcentuoti, jog programų valdymo komitetuose turi būti vietos ir regionų valdžių atstovai. Šią nuostatą siūlo įtraukti Europos Parlamentas (Reglamento projekto 28 straipsnis).
  11. KR palaiko Europos Sąjungos Tarybos siūlymus dėl galimybės programos valdančiajai institucijai vykdyti Programos vertinimą neribotą skaičių kartų, pagal vieną ar kelis kriterijus (Reglamento projekto 34 straipsnis) ir siūlo kiekvienais metais rengti Programos vertinimo planą, kur suinteresuotosios šalys galėtų siūlyti temas. Taip pat raginame numatyti įpareigojimą į vertinimo komisijos sudėtį įtraukti ir regiono socialinių ir ekonominių partnerių, visų pirma, programos teritorijoje veikiančių regioninių vietos ir regionų valdžių organizacijų, atstovus.
  12. KR pritaria smulkiųjų projektų fondo įsteigimui visose programose, tačiau su sąlyga, jog tokio fondo finansavimui gauti būtų taikomos gerokai supaprastintos sąlygos, o finansuojamos veiklos atitiktų Programos ir regiono plėtros ir specializacijų prioritetus bei strategijas. KR tiki, kad tokie fondai yra geriausia priemonė vykdyti žmonių tarpusavio kontaktų projektus ir palaikyti pasitikėjimą tarp kaimyninių šalių žmonių bei regionų, stiprinti įgūdžius ir kompetencijas.
  13. KR nepritaria Komisijos siūlymui ir Parlamento pozicijai, jog ilgų sienų atveju Programos teritorijoje galima būtų išskirti atskiras paprogrames (Reglamento projekto 44 straipsnis). Esame įsitikinę, jog tai būtų neefektyvaus lėšų panaudojimo ir papildomos administracinės naštos pavyzdys. Šiuo klausimu visiškai pritariame ES Tarybos pozicijai atsisakyti šios nuostatos. 
  14. KR pasisako, už tai, kad būtų išlaikyta Pietų Baltijos programa kaip jūrinė programa, dabartine apimtimi. KR prieštarauja siūlymui sujungti Centrinės Baltijos programą su Pietų Baltijos programa, kadangi Centrinės Baltijos programos geografinėje aprėptyje yra daugiau miestai (ir iš kurių yra keturių valstybių sostinės bei įtrauktos nacionaliniu lygmeniu reikšmingos suinteresuotos šalys), kuomet Pietų Baltijos programa yra labiau periferinė, orientuota labiau į kaimiškąsias vietoves, mažus ir vidutinio dydžio miestus. Tai reiškia, kad naujojoje programoje socioekonominiai iššūkiai, tokie, kaip ekonominis ir inovacinis potencialas, demografija, švietimas ir įgūdžių lavinimas, aplinkosaugos klausimai, transporto prieinamumas ir pan. labai skiriasi. Šią ir kitas nuostatas dėl Pietų Baltijos programos ateities po 2020 metų, palaikome jungtiniame Euroregiono „Baltija“ regionų pozicijos dokumente[9].
  15. KR pasisako, už tai, kad būtų išlaikytos Klaipėdos regionui svarbios Lietuvos-Rusijos (Kaliningrado), Lietuvos – Latvijos kaimynystės ir teritorinio bendradarbiavimo programos, kurios prisideda bendrų socialinių ir ekonominių iššūkių sprendimo, bei aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo.
  16. KR pabrėžia teritorinio bendradarbiavimo informacinių centrų svarbą, jų decentralizavimą ir funkcijų lokalizavimą Programos teritorijose esančių regionų centruose.
  17. KR teikia tvarios „mėlynosios“ ir „žaliosios“ ekonomikos vystymosi, sumaniųjų ir ekonominių specializacijų strategijų, žiedinės ekonomikos, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo svarbą regionuose (NUTS 3). Šių sričių pagrindu, KR teikia prioritetą šiems tematiniams tikslams, kurių pagrindu siūlome formuoti ir bendradarbiavimo per sieną programų prioritetus:
  • Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų stiprinimas, įskaitant regioninių tyrimų ir inovacijų plėtros pajėgumų stiprinimą;
  • Tvaraus transporto ir jų tinklų skatinimas ir plėtra miestuose ir regionuose;
  • Perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas.
  • Prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas;
  • Mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimas;
  • Investavimas į švietimą, žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi;
  • Aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo ir darbo mobilumo skatinimas;
  • Socialinės įtraukties ir kovos su skurdu regionuose skatinimas.

Poziciją pasirašė:

Klaipėdos regiono plėtros tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas

Asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Šarūnas Vaitkus

 

[1] The Baltic Sea Region strategy for beginners, 2016 m., 31 psl. https://www.balticsea-region-strategy.eu/attachments/article/590773/The%20Baltic%20sea%20region%20for%20beginners.pdf

[2] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos {SEC(2018) 268 final}, {SWD(2018) 282 final}, {SWD(2018) 283 final} Strasbūras, 2018 05 29, COM(2018) 374 final, 2018/0199(COD)

[3] 2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimo ES pasienio regionuose (2018/2054(INI))

[4] 2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas Europos Sąjungoje: septintoji Europos Komisijos ataskaita“ (2017/2279(INI))

[5] dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindinių elementų (2016/2326(INI))

[6]  2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės (2015/2280(INI))

[7] Priimtas 2018 m. gruodžio 3 d., plenarinėje sesijoje patvirtintas 2019 m. sausio 16 d.

[8] 2019 m. gegužės 29 d. dalinis COREPER mandatas deryboms dėl ETB reglamento

[9] Euroregiono “Baltija” pozicijos dokumentas FUTURE OF THE INTERREG SOUTH BALTIC PROGRAMME ARGUMENTS SUPPORTING THE CROSS-BORDER-COOPERATION, parengtas: 2019 m. spalio 16 d;  http://www.eurobalt.org/new-erb-position-paper-future-of-the-interreg-south-baltic-programme-arguments-supporting-the-cross-border-cooperation/

 

Dokumentą parsisiųsti galite čia.

Naujienų prenumerata

Nepraleiskite svarbių Klaipėdos regiono naujienų prenumeruokite mūsų naujienlaiškį.  


Šioje formoje renkame Jūsų duomenis (vardą ir el. paštą), kad galėtume su Jumis susisiekti. Daugiau informacijos rasite mūsų privatumo politikos puslapyje.


Perskaičiau KlaipedaRegion.lt privatumo politiką ir sutinku, kad mano duomenys būtų tvarkomi laikantis visų taisyklių.


X
Naujienų prenumerata