Vakarų Lietuvos startuoliai pasitelkia pasaulines IT tendencijas

Jaunus verslus dominančios sferos atspindi globalias tendencijas ir liudija, kad startuoliai savo energiją sėkmingai nukreipia ten, kur tikėtina didžiausia grąža. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komanda pastebi, jog Vakarų Lietuvos inovatoriai nelieka elektroninės prekybos, mobiliųjų programėlių ir daiktų interneto bumo nuošalyje, aktyviai įsitraukia į naujos kartos bendradarbiavimo tinklų kūrimą.

Inovacijų ekosistemoje – pozityvūs procesai

Ambicingą strategiją, apimančią laikotarpį iki 2030-ųjų, pasitvirtinusi Klaipėda regi IT kaip vieną itin svarbių sektorių greta išmanios pramonės ir uosto plėtros. Tarpinstituciniame lygmenyje siekiama ieškoti būdų, kaip jį stiprinti – skatinant verslo ir mokslo bendradarbiavimą, pritraukiant ir auginant talentus.

Optimistiškai nuteikia stebima tendencija, jog su IT savo ateitį siejantis jaunimas atsigręžia į Klaipėdą ir ryžtingiau renkasi ją kaip platformą vystant reikalingus gebėjimus – 2019 m. informatikos specialybę Klaipėdos universitete pasirinko 77% daugiau studentų, taip pat augo informatikos inžinerijos studentų skaičius Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Pernai naujovę pristatė Klaipėdoje veikiantis LCC tarptautinis universitetas – bendradarbiaujant su „Turing Society“  startavo Harvardo universiteto metodologija paremtas IT kursas.

Pozityvumo į Vakarų Lietuvos inovacijų ekosistemą  įlieja plačiai nuskambančios sėkmės istorijos. Išmanią vertimo paslaugą sukūręs startuolis “Interactio”, kurio atspirties tašku tapo Klaipėda, yra žinomas visame pasaulyje bei  sėkmingai dirba su tokiais gigantais kaip „Google“, „Amazon“, „Microsoft“, „TEDx“ platforma ir kt.

Klaipėdoje lietuvių įkurtas SaaS (angl. software as a service) tipo startuolis “Whatagraph”, kurio kryptis – duomenų analizė ir ataskaitų kūrimas – neseniai  paskelbė pritraukęs papildomą 850 tūkst. Eur investiciją produkto vystymui ir plėtrai, o technologijų naujienų portalas „The Next Web“ jį įvardijo kaip vieną iš 100 inovatyviausių ir sparčiausiai besiplečiančių Europos kompanijų.

Teikia e-prekybos optimizavimo sprendimus

 Galbūt greta jau gerai žinomų startuolių greitu metu išgirsime ir naujų vardų. Rinkos poreikius atliepiantis ir ne tik šiandienos, bet ir ateities pulsą gebantis jausti IT verslas turi rimtus kozirius.

Pasaulines tendencijas sekantis ir analizuojantis statistikos portalas „Statista“ prognozuoja, kad iki 2040 m. apie 95% visų pirkimų bus vykdoma elektroninės prekybos būdu. Dar iki 2021-ųjų tokiu būdu perkančiųjų skaičius visame pasaulyje turėtų siekti 2,14 mlrd.

Svaiginančių skaičių paaiškinimo toli ieškoti nereikia: rinkdamiesi e-prekybą, vartotojai renkasi patogumą, galimybę sutaupyti laiko ir pinigų. Spartus internetas, įrenginių gausa ir prieinamumas suteikia papildomo pagreičio šio sektoriaus augimui.

Gediminas Mikelėnas

E-komercijos bumą liudijančios pasaulinės tendencijos nepraslydo pro UAB “Skaitmeninis origamis” komandos akis – ši Klaipėdos mokslo ir technologijų parko konsultuojama įmonė įsteigta 2019 m. rugpjūtį, tačiau savo sukurto sprendimo vartotojams jau padėjo  parduoti prekių už daugiau nei 200 tūkst. Eur. Pagrindinis įmonės produktas yra „DSTitan“ sistema, kuri skirta palengvinti darbą žmonėms prekiaujantiems „Ebay“ platformoje. Pastarojoje, pasitelkiant minėtą įrankį, jau sukurta apie 2 mln. skelbimų. Šiuo metu maždaug pusė sistemos naudotojų yra iš Lietuvos, kita dalis – žmonės iš Izraelio, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados.

„Rankinis” skelbimų kūrimo būdas yra gan sudėtingas ir reikalauja daug laiko, o mūsų sistema padeda vartotojui procesą automatizuoti, kaskart sutaupant apie 5 minutes. Mūsų skaičiavimu, per visą sistemos gyvavimo laiką vartotojams jau sutaupėme virš 8 tūkst. darbo dienų“, – teigia UAB “Skaitmeninis origamis” vadovas Gediminas Mikelėnas.

Revoliucija draudimo rinkoje

Kadaise labai futuristiškai skambėjusi daiktų interneto (IoT) sąvoka yra tapusi apčiuopiama realybe, kuri vis aktyviau smelkiasi į visas gyvenimo sritis. Technologijos padeda patobulinti įvairius procesus, sumažinti patiriamas išlaidas – tuo įsitikina ne tik įmonės, bet ir pavieniai vartotojai.

Inovacijų kūrėjai savo ruožtu intensyviai ieško vis naujų dirbtinio intelekto pritaikymo galimybių, sąsajų su duomenų analizės įrankiais ir dirbtiniu intelektu. Vienas tokių pavyzdžių – vairuotojams skirta programėlė, kurią pristatė į „InoSpurto“ projektą įsitraukęs startuolis „Ubitel“, pranašaujantis revoliucingas permainas draudimo rinkoje.

„Ubitel“ sprendimas automobilio savininkui – tai mažesnės automobilio civilinės atsakomybės draudimo kainos atsakingiems vairuotojams. Programėlės technologija analizuoja vairavimo įpročius realiu laiku, pasitelkdama pažangius dirbtinio intelekto ir kompiuterinio mokymosi algoritmus. Nustatyti galimas rizikas padeda išmaniajame telefone esantys sensoriai ir „Ubitel“ technologija.

Jau sulaukusi investuotojų iš Norvegijos palaikymo, startuolio komanda džiaugiasi galimybe greitu metu inovatyvaus sprendimo dėka ne tik pateikti adekvačias vairavimo stiliui draudimo paslaugų kainas, bet ir prisidėti prie mažesnio avaringumo keliuose. Programėlė jos kūrėjams jau atvėrė daug vertingos informacijos apie Lietuvos vairuotojų stilių. „Pernai nuo lapkričio iki Kalėdų buvome paleidę beta versiją, kurią parsisiuntė 1000 naudotojų. Vertinimo aspektų yra išties nemažai, tačiau esminė įžvalga liudija –agresyviau linkę vairuoti jauni galingų automobilių vairuotojai. Tad gan plačiai įsigalėjusi visuomenės nuomonė greičiausiai nėra vien iš piršto laužti stereotipai“, – kalbėjo „Ubitel“ rinkodaros vadovas Mindaugas Kaikaris, taip pat pažymėjęs, jog dauguma moterų vairuotojų išsiskiria pagirtinu drausmingumu keliuose ir programėlės buvo įvertintos pačiais palankiausiais balais. Šie balai, kai programėlė pradės veikti, lems automobilio civilinės atsakomybės draudimo kainą.

Kontaktų paieškose – inovatyvus įrankis
Edvinas Micuta

Dar viena šiuo metu stebima tendencija – ieškoma inovatyvių sprendimų tiksliniams kontaktų tinklams kurtis bei plėstis. Į „InoSpurtą“ įsitraukusio Edvino Micutos sukurta ir šiuo metu tobulinama platforma „No Small Contact” skatina paversti naujas pažintis „kuru“ savo profesiniam tobulėjimui, pasitelkti jas atrandant partnerius, darbuotojus, mentorius. Sprendimas suteikia galimybe kontaktų tinklą plėsti naudotojui optimaliausiu būdu – efektyviai išnaudojant pietų pertraukas, renginius ar laiką po darbo.

„Tenka dalyvauti įvairiose konferencijose, kur susirenka tikslinė auditorija. Pastebiu, kad pertraukų metu žmonės dažniausiai tikrina savo socialinių tinklų paskyras arba bendrauja su pažįstamais vietoje to, kad plėstų savo kontaktų ratą iš potencialių klientų, tiekėjų ar bendraminčių. Gimė mintis, kad tai būtų galima pakeisti ir dalyvavimui renginiuose suteikti visai kitą patirtį“, – teigia UAB „Kontaktų vakaras“ direktorius E.Micuta.

Jau užbaigtas platformos modulis, padedantis patogiau pasiruošti įvairiems susitikimams renginiuose ir įgalinantis vienoje vietoje turėti  informaciją apie programą ir pranešimus, matyti erdvių planą bei kitą aktualią informaciją. Netrukus programėlę bus galima atsisiųsti ir į savo išmaniuosius telefonus.

Daugiau galios rinkodaros partnerystėms

 Galimybė atrasti reikalingus partnerius, operatyviai sutelkti pajėgas įgyvendinant projektus – tai aktualu visiems, tačiau itin išryškėja kalbant apie rinkodarą, kurios atstovai yra priversi spausti kūrybiškumo ir efektyvumo svirtį „iki dugno“ – tam, kad jų atstovaujamos paslaugos ir produktai išsiskirtų beribės pasiūlos horizonte.

Donatas Jonikas

Ekonomikos mokslų daktaro, rinkodaros praktiko bei į „InoSpurtą“ įsitraukusios UAB „Rinkodaros algoritmai“ vadovo Donato Joniko teigimu, Vakarų Europoje veikiančio verslo tendencijas atspindinti statistika brėžia labai aiškią kryptį – rinkodaros technologijų biudžetai augs, apie 66% dirbančiųjų šioje srityje jau naudoja arba planuoja pradėti naudoti bendradarbiavimui skirtas technologijas.

„Vieni galbūt rinksis likti pasyviais tendencijų stebėtojais, tačiau kiti neabejotinai jais pasinaudos. Su startuoliais man pačiam tenka nemažai bendrauti ir dirbti – absoliuti jų dauguma susiduria su ribotais finansiniais resursais, tačiau išties nestokoja potencialo užmegzti ir vystyti partnerystes. Pastarąsias sėkmingomis galima įvardinti tik tuo atveju, kai nauda realiai sukuriama abiem pusėms“, – kalbėjo dr. D. Jonikas.

UAB „Rinkodaros algoritmai“  sprendimas – platforma „Winawin“ (www.leveragein.com) – nukreipta į bendradarbiavimo rinkodaros srityje skatinimą. Jau yra paleista oficiali platformos įrankio „Marketing Partnership Wizard“ beta versija, kurią nemokamai gali išbandyti visi norintys.

„Pasauliniu mastu žinomi prekiniai ženklai, pavyzdžiui, „Coca Cola”, „Uber“,  „Spotify“ ar „McDonald‘s‘“, turi patirties įvairiose bendradarbiavimo formose ir gali pasidžiaugti sėkmingais rezultatais. Tuo tarpu mažiems verslams čia dar trūksta ryžto ir žinių. Pirma, ne visi geba savarankiškai susivokti, kur būtų verta ir įmanoma bendradarbiauti. Antra – sudėtinga rasti patikimus partnerius, kurie įgyvendintų tai, dėl ko šalys susitarė. Savo platformoje pateikiame apčiuopiamus sprendimus, kaip minėtas kliūtis įveikti“, – pažymėjo UAB „Rinkodaros algoritmai“ vadovas.

Pozicijas įtvirtina toliaregiškumas
Roma Stubrienė

Projektui „InoSpurtas“ artėjant prie finišo, kuris numatomas šių metų kovą, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė pastebi, kad į informacines technologijas orientuoti verslai iš plataus konsultuotų įmonių spektro išsiskiria gebėjimu pasirinkti itin perspektyvias sritis: „Jaunos įmonės demonstruoja gerus gebėjimus identifikuojant tai, kas yra ir išliks „ant bangos“, bei paverčiant iššūkius naujomis galimybėmis. Šiuo atžvilgiu „InoSpurto“ naujokai yra įkvepiantis pavyzdys ir brandžioms organizacijoms“.

Nuo projekto „InoSpurtas“ įgyvendinimo pradžios 2017-ųjų pabaigoje, konsultacijas ir inovacijų paramos paslaugas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas suteikė 37 įmonėms. Pusė jų per šį laikotarpį sukūrė arba įdiegė inovacijas, buvo sukurti 6 naujų technologinių sprendimų prototipai. Dar kelios įmonės tebetęsia prototipų kūrimo procesus.

 

Siekiant spręsti aktualias Lietuvos inovacijų ekosistemos problemas – didinti verslo investicijas į MTEPI, skatinti technologijų perdavimo procesus, prisidėti prie įmonių inovatyvumo – projekte „InoSpurtas“ jėgas iš viso sutelkė 10 partnerių. Jų gretose – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), Lietuvos inovacijų centras, mokslo ir technologijų parkai bei kitos organizacijos.

Naujienų prenumerata

Nepraleiskite svarbių Klaipėdos regiono naujienų prenumeruokite mūsų naujienlaiškį.  


Šioje formoje renkame Jūsų duomenis (vardą ir el. paštą), kad galėtume su Jumis susisiekti. Daugiau informacijos rasite mūsų privatumo politikos puslapyje.


Perskaičiau KlaipedaRegion.lt privatumo politiką ir sutinku, kad mano duomenys būtų tvarkomi laikantis visų taisyklių.


X
Naujienų prenumerata