Dėl palankios geografinės padėties, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste koncentruojamų veiklų ir vis stiprėjančių sąsajų su jūriniu mokslu, Klaipėdos regionas yra tiesiogiai sietinas su mėlynosios ekonomikos proveržiu Lietuvoje.

Modernios tyrimų infrastruktūros išvystymas ir jūrinės specializacijos mokslininkų konsolidavimas po konceptualia Jūrinio slėnio – integruoto mokslo, studijų ir verslo centro[1] – vizija, regione sudarė unikalias prielaidas produktyviam mokslo ir verslo bendradarbiavimui, naujų verslo šakų ar net naujų ekonomikos sektorių vystymui. Moderni jūrinė akvakultūra, jūrinė energetika, suskystintų gamtinių dujų (SGD) sektoriaus plėtra, elektra varomi laivai, jūrinės biotechnologijos – realūs projektai, jau šiandien vystomi Klaipėdos regione. Šalia tradicinės jūrinės ekonomikos sričių, tokių kaip laivų statyba ir remontas, žuvininkystė, krovinių ir keleivių pervežimas, įsitvirtinančios naujos veiklos reikalauja investicijų į intelekto ir modernių technologijų stiprinimą.

Šiuolaikinė jūrinė ekonomika neatsiejama nuo atsinaujinančios energetikos, suskystintomis dujomis ir elektra varomų laivų gamybos, akvakultūros ir jūrinių biotechnologijų vystymo projektų, jūrinių mineralinių išteklių paieškų ir gavybos, turizmo ir povandeninio kultūrinio paveldo apsaugos bei naudojimo. Visos šios sritys skatina tvarų ir žiniomis grįstą gamtinių išteklių panaudojimą, naujų jūrinių technologijų ar jų komponentų gamybą ir paslaugų išvystymą. Mėlynosios ekonomikos koncepcija yra paremta tvariu naujomis technologijomis ir moksliniais tyrimais grįstu jūros išteklių panaudojimu, naujų ekonomikos sektorių plėtra ir su tuo susijusiu ekonomikos augimu tiek regione, tiek ir visoje valstybėje. Pagal Europos Komisijos naudojamą sampratą išskiriami 7-i jūrinės ekonomikos sektoriai, kurie telpa po mėlynosios ekonomikos samprata:

• jūros gyvieji ištekliai;
• jūros negyvieji ištekliai;
• jūrinė atsinaujinanti energetika;
• uostų veikla;
• laivų statybą ir remontas;
• jūrų transportas ir
• jūros bei pakrančių turizmas.

Šis veiksmų planas apima visus mėlynosios ekonomikos sektorius išskyrus turizmą.

[1] Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 4-726 „Dėl Valstybės planuojamų Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) projektų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 156-7051)