SUMANI SPECIALIZACIJA: AR ESAME PASIRUOŠĘ SUTIKTI LAUKIANČIUS IŠŠŪKIUS?

SUMANI SPECIALIZACIJA: AR ESAME PASIRUOŠĘ SUTIKTI LAUKIANČIUS IŠŠŪKIUS?

Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų apie naująjį Europos sąjungos finansavimo periodą ir su juo ateisiančius pokyčius – mažesnį ES finansavimo procentą, orientaciją į technologines inovacijas, procesų skaitmenizaciją ir daugelį kitų. Šiuos daug klausimų keliančius terminus jungiantis raktažodis, o kartu ir pagrindinis diskusijų objektas, yra sumani specializacija.

Lietuvoje sumanioji specializacija (toliau – S3) dar nėra visuotinai žinomas ir paplitęs terminas, nors mūsų nacionalinę S3 strategiją Europos komisija patvirtino dar 2015 metais. Dar rečiau šis procesas svarstomas ir diskutuojamas regioniniame ar savivaldos lygmenyje.

Klaipėdos regionas yra pirmasis Lietuvoje, pradėjęs aktyviai diskutuoti apie potencialias regionines S3 kryptis ir jų plėtros galimybes. Regioniniam potencialui ir resursams įvertinti buvo atliktos giluminės prioritetinių sektorių analizės.

Šiuo metu Klaipėdos regionas – septynios regiono savivaldybės, mokslo ir švietimo įstaigos, verslo struktūros – intensyviai dirba siekdami išgryninti identifikuotas regionines ekonominės plėtros (specializacijos) kryptis ir prioritetus, kurios leistų aiškiai įvardinti regiono ateities viziją ir optimizuoti turimą potencialą bei resursus.

Baltijos jūros lyderystės programa

Siekiant pasidalinti turima patirtimi koordinuojant regiono specializacijos rengimo procesą bei įgyti naujų žinių ir įžvalgų iš labiau patyrusių Baltijos jūros regiono šalių, asociacijos „Klaipėdos regionas“ projektų vadovė Eglė Stonkė dalyvavo Švedų instituto organizuotoje Baltijos jūros lyderystės programoje regionų sumaniai specializacijai įgyvendinti.

Programoje dalyvavo 28 regionų plėtros specialistai iš visų Baltijos jūros regiono šalių. Iš Lietuvos programos mokymuose taip pat dalyvavo atstovai iš Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ir Panevėžio miesto savivaldybės.

Pagrindinis mokymų programos tikslas – padėti regionų atstovams perprasti sudėtingą ir daugiaskluoksnį sumanios specializacijos Europos Sąjungoje modelį bei įgalinti regionus būti inovacijų ir reikalingų pokyčių lyderiais ir varomąją jėga. Programa yra orientuota į regionų atstovų kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimą S3 strategijų kūrimo ir įgyvendinimo srityje, fokusuojantis į regionų inovacijų ekosistemų koordinavimą, tarptautinių bendradarbiavimo tinklų kūrimą ir metodų, užtikrinančių suinteresuotų grupių įtraukimą, taikymą kasdienėje veikloje.

Programa išsiskiria tuo, kad visi jos dalyviai yra aktyviai įtraukiami į mokymų turinio kūrimą, skatinant visus aktyviai dalintis turima patirtimi bei kartu su kolegomis ieškoti efektyviausių įrankių ir modelių S3 strategijų įgyvendinimui.

Kas yra sumani specializacija?

S3 strategijos yra svarbiausia priemonė Europos Sąjungos regioninių investicijų pritraukimui ir skatinimui. Strategijos yra orientuotos į regionų privalumų ir konkurencinio pranašumo identifikavimą ir realizavimą per inovacijų diegimą ir taikymą. Būtina S3 strategijų kūrimo ir įgyvendinimo sąlyga – visų suinteresuotų pusių įsitraukimas ir aktyvus dalyvavimas. S3 strategijų paskirtis – užtikrinti tikslingą ekonomikos plėtrą, vedančią į nuolatinį dirbančiųjų skaičiaus ir darbo našumo lygio augimą, nuolatinį visuomenės inovatyvumą bei stiprėjantį mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Baltijos jūros lyderystės programos mokymų metu buvo kalbama ir diskutuojama apie efektyviausius metodus, įrankius ir strategijas, skirtas S3 įgyvendinimui regionuose (tarpregioninių vertės grandinių formavimas, ne technologinių inovacijų kūrimas ir enterpreneriškos (verslumo) paieškos proceso įgyvendinimas regionuose).

Daug dėmesio skirta ateinančiam naujajam Europos sąjungos programavimo periodui 2021-2027 m. ir naujo Europos sąjungos biudžeto ir investicijų politikos pokyčiams. Šiai dienai jau yra patvirtinta, kad sumanioji specializacija bus svarbiausias instrumentas regionų ekonominės plėtros užtikrinimui, inovacijų ir investicijų skatinimui.

Mokymų dalyviams pristatytas Europos komisija siūlymas nuo 2021 m. pradėti įgyvendinti naują regioninių inovacijų skatinimui skirtą priemonę vadinamą „5-uoju komponentu“. Pasiūlyme numatoma dalį ERPF fondo lėšų investuoti į regioninių partnerysčių ir inovacijų tinklų kūrimą, taip užtikrinant visų suinteresuotų grupių – mokslininkų ir tyrėjų, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų, vietos bendruomenių ir pilietinių organizacijų – įsitraukimą į S3 strategijų kūrimą ir įgyvendinimą. Planuojama, kad naujoji priemonė bus skirta S3 strategijas jau įgyvendinantiems regionams ir orientuota į tarptautinio regionų bendradarbiamo skatinimą. Priemonė taip pat turėtų suteiki galimybę dėl finansavimo tiesiogiai kreiptis pramonės sektoriaus įmonėms ir organizacijoms.

Finansavimas bus skiriamas veikloms, kurios skatina informacijos ir duomenų mainus, įgyvendinamų bendradarbiavimo programų ir jų projektų apjungimą bei tolimesnę plėtrą, skatina strateginį požiūrį į bendros inovacijų politikos plėtrą bei akcentuoja inovacijų ekosistemų svarbą ir vaidmenį įgyvendinant S3 strategijas bei didinant regionines investicijas į inovacijų kūrimą.

Numatoma, kad po 2020 metų regionų S3 strategijos turės būti grįstos šiais svarbiausiais aspektais:

  • vykdomų tyrimų orientacija į rinkos diktuojamus poreikius ir pažangių technologijų panaudojimu;
  • skaitmenizacijos proceso skatinimu;
  • kompetencijos ir įgūdžių kėlimu S3 strategijų įgyvendinimui, kaip būdu užtikrinti pramonės sektoriaus perėjimą į „Industry 4.0“;
  • inovacijų ekosistemos kūrimu ir koordinavimu.

Apie regioninių inovacijų ekosistemų identifikavimą ir jų koordinavimo mechanizmus buvo kalbėta ir mokymų metu. Diskusijose stengtasi atsakyti į klausimus – kas sudaro šią ekosistemą? Ar ekosistema yra veiksni jūsų regione, kaip efektyviai ji galėtų būti pritaikoma ir veikti praktikoje? Kokios skirtingų suinteresuotų grupių veiklos/vaidmenys šioje sistemoje? Kaip galima būtų efektyviau išnaudoti turimus resursus ir sutelki ekosistemos dalyvius aktyvesniam kooperavimuisi ir bendram tikslui, skatinant regionų plėtrą ir pažangą? Europos Komisijos nuomone, regionų inovacijų ekosistemų kūrimas ir jų kooperacija tarptautinių lygmeniu yra esminė prielaida regionų konkurencingumui ir atsparumui šių dienų iššūkiams didinti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą informaciją ir planuojamus pakeitimus, ateinančiame periode bus transformuojamas ir pats sumanios specializacijos supratimas bei paskirtis. Jei iki šiol specializacijos strategijos buvo skirtos konkrečių regionų plėtros ir inovacijų vystymuisi, tai ateinančiame periode sumani specializacija turėtų tapti įrankiu ir atspirties tašku tarptautinių tarpregioninių partnerysčių kūrimui ir įgyvendinimui.

Sumani specializacija jau šiandien yra svarbus raktažodis ir regionų ekonominės plėtros įrankis, kurį tinkamai įvaldžius galima sukurti svarbią pridėtinę vertę ir ateities naudą visam regionui. Panašu, kad su laiku šio instrumento svarba ir įtaka tarptautinėje arenoje tik didės, todėl visiems regionams yra gyvybiškai svarbu pradėti iš anksto ruoštis ateinantiems pokyčiams, kad prasidėjus naujam periodui 2021 m. jau galėtume veikti ir įgyvendinti aiškias plėtros vizijas ir koncepcijas.

Naujienų prenumerata

Nepraleiskite svarbių Klaipėdos regiono naujienų prenumeruokite mūsų naujienlaiškį.  


Šioje formoje renkame Jūsų duomenis (vardą ir el. paštą), kad galėtume su Jumis susisiekti. Daugiau informacijos rasite mūsų privatumo politikos puslapyje.


Perskaičiau KlaipedaRegion.lt privatumo politiką ir sutinku, kad mano duomenys būtų tvarkomi laikantis visų taisyklių.


X
Naujienų prenumerata