Baltijos jūros turizmo centro tiksluose – turizmo rodiklių analizė ir tendencijų įžvalgos
Gruodžio 13–14 dienomis Vokietijoje vyko projekto „Baltijos jūros turizmo centras – darnios plėtros struktūrinė organizacija aktyviam turizmui“ partnerių susitikimas, kuriame aptartos projekto metu sukurtų turistinių maršrutų rinkodaros priemonės, Baltijos jūros turizmo centro (BJTC) struktūros verslo modelis, turizmo sektoriaus Baltijos jūros regione sitacija bei kiti einamieji klausimai. Susitikime dalyvavo partneriai iš Vokietijos Maklenburgo-Pomeranijos žemės turizmo departamento, Štralzundo taikomųjų mokslų kolegijos, Danijos turizmo inovacijų centro bei asociacijos „Klaipėdos regionas“.
Susitikime akcentuota, kad, siekiant stiprinti Baltijos jūros regiono turizmo sektorių ir didinti regiono konkurencingumą pasaulio kontekste, būtina kaupti ir analizuoti regiono turizmo rodiklius. Ieškant duomenų internete ar kituose šaltiniuose, susiduriama su informacijos pertekliumi, tad atsirinkti tikslius duomenis yra itin sudėtinga. Neturint esamos turizmo situacijos rodiklių, yra kone neįmanoma nuosekliai ir kryptingai vystyti turizmo bei numatyti šio sparčiai besikeičiančio sektoriaus tendencijas.
Štralzundo taikomųjų mokslų universitetas parengė ir išleido „Baltijos jūros regiono turizmo sektoriaus būklės analizę“ (ang. State of the Tourism Industry in the Baltic Sea Region – 2018 Edition). Leidinio tikslas yra padėti turizmo sektoriaus atstovams geriau suprasti turizmo situaciją, remiantis išvestinių duomenų analize.
Leidinyje pateiktais duomenimis, Lietuvos situacija yra išties optimistinė. 2014–2016 metais turistų skaičius Lietuvoje išaugo 14,6 procentų, kai tuo tarpu visame Baltijos jūros regione augimas siekė 10,4 procentų. Taip pat Lietuva ženkliai lenkia Baltijos jūros regioną užsienio turistų nakvynių skaičiaus augimu (Lietuva – 46,8 proc., Baltijos jūros regionas – 23,9 proc.).
Mūsų šalis yra viena iš kelių Baltijos jūros regiono šalių, sustiprinusių savo tarptautinį konkurencingumą. Tiesa, rezultatas nėra itin ženklus – Pasaulio ekonomikos forumo turizmo konkurencingumo indekse Lietuva iš 59 vietos pakilo į 56-ąją (iš 133 šalių).
Lietuvos stiprybėmis įvardytos sveikatinimo paslaugos, kvalifikuoti specialistai, taip pat susisiekimo infrastruktūra. Kiek labiau reikėtų išvystyti kultūrinį ir verslo turizmą.
Daugiau apie Lietuvos bei Baltijos jūros turizmo sektoriaus situaciją skaitykite leidinyje 
.
Tokių rodiklių kaupimas ir ataskaitų teikimas yra viena iš Baltijos jūros turizmo centro numatytų funkcijų. 2019 metų pradžioje planuojama pateikti turizmo sektoriaus tendencijų prognozes ir įžvalgas apie būsimus Baltijos jūros regiono pokyčius. Planuojama, kad ateityje šios ataskaitos taps pagrindu inicijuoti politinių ir strateginių veiksmų rekomendacijas bei paskatins glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą.
